Kodėl užsikemša kanalizacija? 10 dažniausių priežasčių

Užsikimšusi kanalizacija – viena dažniausių problemų, su kuria susiduria tiek butų, tiek privačių namų savininkai. Dažnai atrodo, kad kanalizacija užsikimšo netikėtai, tačiau daugeliu atvejų problema kaupiasi ilgą laiką. Ant vamzdžių sienelių pamažu nusėda riebalai, muilo likučiai, plaukai ir kiti nešvarumai, kol vanduo nebegali laisvai nutekėti. Pateikiame 10 dažniausių priežasčių, dėl kurių užsikemša kanalizacija, ir patarimus, kaip šių problemų išvengti.

1. Riebalai ir maisto likučiai.

Virtuvės kriauklė – viena dažniausių vietų, kur susidaro užsikimšimai. Karšti riebalai atrodo skysti, tačiau vamzdžiuose jie greitai atvėsta ir prilimpa prie sienelių. Ilgainiui susidaro storas sluoksnis, kuris sulaiko maisto likučius ir visiškai užkemša vamzdį. Patarimas: riebalus išpilkite į atskirą indą, o ne į kriauklę.

2. Plaukai vonioje.

Plaukai lengvai susipina su muilo likučiais ir sudaro tankius kamščius dušo bei vonios nutekėjimuose. Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurios vanduo pradeda tekėti vis lėčiau. Patarimas: naudokite plaukų surinkimo sietelius.

3. Drėgnos servetėlės.

Net jei ant pakuotės parašyta, kad servetėlės yra tinkamos nuleisti į tualetą, jos suyra daug lėčiau nei tualetinis popierius. Dėl to jos dažnai tampa rimtų kanalizacijos užsikimšimų priežastimi.

4. Kavos tirščiai.

Kavos tirščiai nenutirpsta vandenyje. Susimaišę su riebalais jie sudaro kietą sankaupą, kuri ilgainiui apsunkina vandens tekėjimą.

5. Svetimkūniai kanalizacijoje.

Vaikų žaislai, higienos priemonės, vatos diskeliai, ausų krapštukai ar kiti daiktai neturėtų patekti į kanalizaciją. Tokie daiktai gali visiškai užblokuoti vamzdį.

6. Kalkių ir nuosėdų kaupimasis.

Kietas vanduo laikui bėgant palieka kalkių nuosėdas ant vamzdžių vidinių sienelių. Dėl to mažėja vamzdžio pralaidumas ir didėja užsikimšimų tikimybė.

7. Medžių šaknys.

Privačių namų lauko kanalizacijos sistemose viena dažniausių problemų – į vamzdžius įaugusios medžių šaknys. Jos gali prasiskverbti net per smulkius vamzdžių įtrūkimus.

8. Senas arba pažeistas vamzdynas.

Senesni vamzdžiai gali būti deformuoti, surūdiję arba įtrūkę. Tokiose vietose lengviau kaupiasi nešvarumai, todėl kanalizacija užsikemša dažniau.

9. Netinkamas vamzdžių nuolydis.

Jeigu kanalizacijos vamzdžiai įrengti netinkamu nuolydžiu, vanduo nuteka per lėtai arba per greitai. Abiem atvejais vamzdžiuose lieka nešvarumų, kurie ilgainiui sudaro kamščius.

10. Profilaktinės priežiūros trūkumas.

Daugelis žmonių apie kanalizaciją prisimena tik tada, kai vanduo nustoja tekėti. Tačiau reguliari profilaktinė vamzdžių priežiūra padeda išvengti didelių gedimų ir brangaus avarinio remonto.

Kada verta kreiptis į specialistus?

Jeigu vanduo iš kriauklės, vonios ar dušo nuteka vis lėčiau, girdite burbuliavimo garsus arba jaučiate nemalonų kvapą iš kanalizacijos, nereikėtų laukti, kol problema taps rimtesnė. Ankstyvas kanalizacijos atkimšimas dažnai leidžia išvengti didesnių gedimų ir papildomų išlaidų. Profesionalūs kanalizacijos valymo metodai, tokie kaip hidrodinaminis plovimas ar TV diagnostika, padeda tiksliai nustatyti problemos priežastį ir efektyviai atkurti normalų vamzdyno darbą.

Daugumos kanalizacijos užsikimšimų galima išvengti laikantis paprastų naudojimo taisyklių ir reguliariai prižiūrint vamzdynus. Vis dėlto, jei problema jau atsirado, nereikėtų bandyti jos spręsti agresyviomis cheminėmis priemonėmis. Profesionalus kanalizacijos atkimšimas padeda saugiai pašalinti užsikimšimą ir sumažina tikimybę, kad problema pasikartos ateityje.